anarkėjė

žemaitština

dělení

• a-nar-kė-jė

etymologie

Ze starořeckéno ἀναρχία

podstatné jméno

• rod ženský

skloňování

Substantivum	singulár	duál	plurál
nominativ	anarkėjė	anarkėjė	anarkėjės
genitiv	anarkėjės	anarkėju	anarkėju
dativ	anarkėjē	anarkėjuom	anarkėjuoms
akuzativ	anarkėjė	anarkėjė	anarkėjės
instrumentál	anarkėji	anarkėjuom	anarkėjuoms
lokál	anarkėjuo	anarkėjuos	anarkėjuos
vokativ	anarkėjė	anarkėjė	anarkėjės

význam

1. anarchie