iudicare
latina editovat
sloveso editovat
- 1. konjugace (a-kmeny)
časování editovat
| Čas | Osoba | Aktivum | Pasivum |
|---|---|---|---|
| Infinitiv | – | iūdicāre | – |
| Prézens sg. | 1. | iūdicō | iūdicor |
| 2. | iūdicās | iūdicāris | |
| 3. | iūdicat | iūdicātur | |
| Prézens pl. | 1. | iūdicāmus | iūdicāmur |
| 2. | iūdicātis | iūdicāminī | |
| 3. | iūdicant | iūdicantur | |
| Imperativ sg. | 2. | iūdicā! | – |
| Imperativ pl.. | 2. | iūdicāte! | – |
| Imperfektum sg. | 1. | iūdicābam | iūdicābar |
| 2. | iūdicābās | iūdicābāris | |
| 3. | iūdicābat | iūdicābātur | |
| Imperfektum pl. | 1. | iūdicābāmus | iūdicābāmur |
| 2. | iūdicābátis | iūdicābāminī | |
| 3. | iūdicābant | iūdicābantur | |
| Futurum sg. (první) | 1. | iūdicābō | iūdicābor |
| 2. | iūdicābis | iūdicāberis | |
| 3. | iūdicābit | iūdicābitur | |
| Futurum pl. (první) | 1. | iūdicābimus | iūdicābimur |
| 2. | iūdicābitis | iūdicābiminī | |
| 3. | iūdicābunt | iūdicābuntur | |
| Konjunktiv imperfekta sg. | 1. | iūdicārem | – |
| 2. | iūdicārēs | – | |
| 3. | iūdicāret | – | |
| Konjunktiv imperfekta pl. | 1. | iūdicārēmus | – |
| 2. | iūdicārētis | – | |
| 3. | iūdicārent | – |